Edita ir Viktoras

2019.09.12

I žemė lēdas pasėklīdė paukštē,
Vuo žemės pakraštie - Aš, ė To
Līdiesiau žvaizdės I praskelta dongo,
Rokousas so momis plaštakės margas.
Ėr Aš, ė To – viel kėldamė I žīdra dongo...



Ana


Sekundiem dėinas skaičiounam, vuo meta valanduom bieg.
Dar torem kon myliet, dar galem daug pažadiet, da rek myliet da rek tikiet.
Douk ronka einam kartu, douk ronka būkem stėpresni.
Žadiek, tikiek, noriek, myliek...

Ons


Aš – nie krust, a nie ėš vėitas…
Sakė – eso būda kėita.
Tēp ė būtiuo omžio bėngės,
Meilės bortu gal ėšvėngės,
Jego ne ta auksaplaukė,
Kor gīvenėma sojaukė.
Anuos akis kap perkūnā
Trėnkė mona vėsa kūna:
Žondā bala, ausis kaita,
Junto – vėsa dūšė raituos…